Dokumentai ir pan.: 

• Darbo grupës parengtas  Valstybinës ðeimos politikos koncepcijos projektas DOC
• www.bernardinai.lt | Savaitës interviu. Rima Baðkienë. Šeimai svarbi ne tik materialinë, bet ir dvasinë parama (2007-09-25)
• Lietuvos Vyskupø Konferencijos posëdþio komunikatas apie ðá klausimà (2007-09-27)

Pasisakymai:

• www.alfa.lt | Algimantas ir Jolanta Ramonai. Skaitytojo tema: iðrinkime akmenis ið Lietuvos ðeimø darþo! (2007-10-02)
• www: delfi.lt | Inga Saukienë: tradicinës ðeimos vizija diskriminuoja treèdalá Lietuvos kûdikiø (2007-09-25)
• www.balsas.lt | Gintautas Vaitoðka: Šeimos koncepcija: laisvieji individai, mokslas ir klerikalø puolimas (2007-08-24)
• www.balsas.lt | M. A. Pavilionienë: Šeimos klanas lietuviðkai (2007-08-17)

 
TYRIMAI APIE SANTUOKÀ
Parengë Lietuvos ðeimos centras, 2007 m. spalis

1. Sutuoktiniai gyvena laimingiau rodo 1982/1996m. atliktas tyrimas JAV. Jo metu buvo iðtirta 14 000 suaugusiøjø. 40% sutuoktiniø ávardino save „labai laimingais“ tuo tarpu gyvenanèiø de facto bei vieniðiø tarpe „labai laimingais“ save skaitë tik 24% respondentø. Taip teigë 22% naðliø, 18% iðsiskyrusiø.
2. Smurto prieð vaikus tikimybë pagal ðeimos struktûrà (1988/1993 Jungtinë Karalystë).
   • Mama gyvenanti su patëviu 6 kartus daþniau smurtauja prieð savo vaikus, nei biologiniai tëvai gyvenantys santuokoje.
   • Vieniða biologinë mama, auginanti vaikus prieð savo vaikus smurtauja 14 kartø daþniau, nei biologiniai tëvai gyvenantys santuokoje.
   • Vieniðas biologinis tëtis auginantis vaikà – 20 kartø daþniau smurtauja prieð savo vaikus, nei biologiniai tëvai gyvenantys santuokoje.
   • Biologinë mama gyvenanti kohabitacijoje (ne su vaiko tëvu) net 33 kartus daþniau smurtauja prieð vaikus.
   • Biologiniai tëvai gyvenantys kohabitacijoje net 20 kartø daþniau smurtauja prieð savo vaikus nei biologiniai tëvai gyvenantys santuokoje.
3. Suaugæ asmenys kalëjimuose ir ðeimø, kurioje jie augo, struktûra (JAV 1979 – 1998).
   Šios proporcijos gautos taip: „1“ (vienetu) laikomi visi suaugusieji kalëjimuose, augæ pilnose ðeimose. Kiti skaièiai rodo, kiek kartø daugiau suaugusiø kaliniø yra uþaugæ kitokiomis sàlygomis. Pavyzdþiui, 2,07 karto daugiau suaugusiø yra kalëjimuose, kurie augo tik su mamomis.
   • Ið pilnos ðeimos 1 asmuo.
   • Ið augusiø tik su mama 2,07 asmens.
   • Ið ðeimø: mama ir patëvis 2,71 asmens.
   • Ið ðeimø: tëvas ir pamotë 3,70 asmens.
   Šiame tyrime dalyvavo 12 686 respondentai, kurie buvo tiriami pirmà kartà 1979 m., po to, – po metø ir vëliau – kas antri metai.
4. Moksleiviø, kartojanèiø kursà proporcijos pagal ðeimø tipus (Vokietija 2000/2002):
   Ið biologiniø, neiðsiskyrusiø ðeimø ir ið ðeimø su patëviais 10% mergaièiø kartojo mokslo kursà, ir net 19% mergaièiø, gyvenanèiø su vienu ið tëvø kartojo mokymosi kursà. Tuo tarpu maþiausiai – 12% berniukø kartojo kursà ið “sveikø ðeimø” 28% – ið ðeimø su patëviais, ir 23% berniukø, augusiø su vienu ið tëvø.
5. Ideali gyvenimo forma moterims ir vyrams (Vokietija 1998).
   Apklausus 1 200 vyrø, bei 800 moterø gauti tokie duomenys: 57% vyrø atsakymø jog ideali gyvenimo forma jiems yra santuoka, auginant vaikus. Taip pat teigia 56% apklaustø moterø. Antroje vietoje nuomonë „ilgalaikiai santykiai, auginant vaikus“. Tokiø atsakymø yra tik 18% ið vyrø ir 19% ið moterø.
6. Ar þmogui reikalinga ðeima, kad jis bûtø laimingas? (Vokietija 2000/2002)
   • 71% Vakarø ir 69% Rytø Vokietijoje gyvenanèiø respondentø, kuriø amþius 18–30 metø, atsakë teigiamai.
   • 69% Vakarø ir 76% Rytø Vokietijoje gyvenanèiø 31–45 metø amþiaus respondentø atsakë teigiamai.
   • 72% Vakarø Vokietijoje ir 83% Rytø Vokietijoje gyvenanèiø 46–60 metø amþiaus respondentø atsakë teigiamai.
   • 79% Vakarø Vokietijoje ir 88% Rytø Vokietijoje gyvenanèiø respondentø virð 61 metø amþiaus atsakë teigiamai.

Literatûra:
1. James A. Davis “New Money, an Old Man/Lady“ and “Tow’s Company”: Subjective Welfare in the Norc General Social Survey, 1972–1982”. Social indicators Research 15 (1984): pp. 319-350, pp. 334-335 and Linda J. Waite, Maggie Gallagher. The Case for Marriage: Why married People Are Happier, Healthier, and Better Off Financially. New York: Doubleday, 2000, pp. 67–68.
2. Robert Whelan. Broken Homes and Battered Children: A Study Between Child Abuse and Family Type. Oxford: Family Education Trust, 1994; Robert E. Rector, Patrick Fagan, Kirk Johnson. Marriage: Still The Safest Place for Women and Children. Backgrounder No. 1732, 9.3.2004. Washington: The Heritage Foundation, 2004, p.4.
3. Cynthia harper, Sara McLanahan. “Father Absence and Youth Incarceration”, Study from annual meeting of the American Sociological Association, August 1998; cf. Sara McLanahan, Gary Sandefur. Growing up with a Single Parent. Cambridge (MS)/London, Harvard University Press, 1994.
4. Walter Bien, Angela Hartl, Markus teubner (ed.). Stieffamilien in Deutschland: Kinder zwischen Normalitat und Konflikt. Deutches Jugendinstitut Familien Survey Bd. Opladen: Leske + Budrich, 2002. p. 165.
5. Paul M. Zulehner, Rainer Volz. Manner im Aufbruch. Schwabenverlag, Ostfildern: 1993, p. 260.


Šie duomenys paimti ið broðiûros World Youth Alliance “Family. Answer to many questions”, 2004